Naujienos

Psichologė L.Šeibokaitė: „agresyvūs žmonės vairavimą naudoja emocijoms išlieti“

2020-01-13
„Eismo įvykių statistiko rodo, kad mūsų vairavimo stilius nėra geras, todėl tikrai turime kur tobulėti“, – teigė psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė Laura Šeibokaitė, 15min sutikusi paaiškinti, kas yra agresyvus vairavimas ir kaip su tuo kovoti?
 
Agresyvus ar netinkamas vairavimas?
 
Anot 15min kalbintos psichologės L.Šeibokaitės, teigti, kad lietuviai vairuoja agresyviau negu kitose šalyse negalima, nes nėra atlikta patikimų, tai įrodančių tyrimų.
„Vis dėlto, – pabrėžė pašnekovė, – būtų neteisinga ir tvirtinti, kad Lietuvoje agresyvaus vairavimo problemos nėra, nes eismo įvykių statistiko rodo, kad mūsų vairavimo stilius nėra geras, todėl tikrai turime kur tobulėti.“
 
Ką reikėtų laikyti agresyviu, o ką – netinkamu vairavimu? Kaip paaiškino psichologė, agresyvūs žmonės vairavimą naudoja emocijoms išlieti, o netinkamas vairavimo stilius su emocijomis nėra tiesiogiai susijęs.
 
Kalbant paprasčiau, pasak L.Šeibokaitės, toks žmogus sąmoningai specialiai nusižengia, nes jaučiasi žinantis geriau, kaip saugiai vairuoti.
„Vairavimo stilius gali būti susijęs su emocijų savireguliacija. Pateiksiu pavyzdį – tyrimai rodo, kad mėgstamos trankios, smagios muzikos besiklausantys vairuotojai dažniau viršija leistiną greitį. Vis dėlto, su emocijomis tai gali būti ir nesusiję, o lekiantis vairuotojas tiesiog tiki, kad važiuoti, tarkime, 10 km/val. greičiau negu leidžiama, yra normalu“, – paaiškino VDU docentė L.Šeibokaitė.
 
Pyktį išprovokuoja neutralios situacijos
 
O ar gali būti taip, kad ramaus būdo žmogus agresyviu tampa tik sėdęs prie automobilio vairo? 15min pašnekovė pabrėžė, kad toks vairavimas būdingas tik asmenims, kurie ir kasdienybėje išsiskiria agresyviu elgesiu, pavyzdžiui, yra linkę smurtauti, greitai supyksta ir panašiai. Kitaip tariant, neigiamas emocijas jie išlieja ne vien tik vairuodami.
 
„Pati vairavimo situacija dėkinga agresijai pasireikšti, nes vairuotojus vienus nuo kitų skiria automobiliai. Tai reiškia, kad pykdamas ant kito vairuotojo aš neturiu žiūrėti jamį akis, mažai šansų, kad susilauksiu tiesioginio atsako“, – paaiškino ji.
 
Kaip pastebėjo psichologė, agresija – tai tam tikra reakcija, tačiau agresyvius žmones dažnai išprovokuoja gana neutralios situacijos.
 
„Tiriant vaikus, – pavyzdį pateikė ji, – nustatyta, kad tie, kurie linkę elgtis agresyviai – net ir neutralius stimulus interpretuoja kaip priešiškumą. Jeigu koridoriuje prasilenkdami du vaikai netyčia susitrenkia pečiais – agresyvus vaikas tai traktuos kaip kvietimą muštis. Lygiai taip pat yra ir vairuojant, agresyvus žmogus bet kokį kito vairuotojo elgesį gali palaikyti provokacija.“
 
Paklausta, kokios yra agresyvaus vairavimo priežastys, psichologė L.Šeibokaitė teigė, kad tai lemia pyktis, kartais – noras pasirodyti. Be to, kaip pastebėjo pašnekovė, neigiamos įtakos turi alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas.
 
„Tai nereiškia, kad vairuotojas turi būti apsvaigęs. Tyrimai rodo, kad agresyviau vairuoja ir daugiau pažeidimų daro tie, kurie dažniau vartoja alkoholį ir narkotines medžiagas. Dar viena priežastis – dažnas agresyvaus elgesio stebėjimas arba gyvenimas aplinkoje, kur galima susidurti su daug smurto. Mes agresyvaus elgesio mokomės iš kitų, ypatingai iš mums autoritetais esančių asmenų“, – pridūrė ji.
 
„Savižudiškas elgesys kelyje“ – dar viena sąvoka, kartais vartojama kalbant apie agresyvius vairuotojus. Kaip pastebėjo psichologė L.Šeibokaitė, teigti, kad tokie vairuotojai siekia nusižudyti – negalima. Pasak jos, savižudiškas elgesys kartais vadinamas autoagresija, kitaip tariant – agresija savęs atžvilgiu. Vis dėlto, anot jos, tyčinis taisyklių pažeidimas yra susijęs su dažnesnėmis žūtimis.
 
Būtina teikti pagalbą
 
Anot psichologės, vairavimo stilių galima pakeisti tik tada, kai dirbama su asmenybe kaip visuma, pavyzdžiui, psichoterapijos metu. Tokia praktika taikoma kai kuriose pasaulio šalyse. Lietuvoje, kaip pastebėjo L.Šeibokaitė, vairuotojams skiriama per mažai dėmesio: „Mes išmokome vairuoti, tačiau daugiau pagalbos neteikiame. Agresyvūs vairuotojai gali patys ieškoti pagalbos, bet tai sunkiai tikėtina. Reikia šviesti visuomenę ir teikti pagalbą.
 
Kursų, kuriuos lanko pažymėjimo netekę vairuotojai negana, jie nėra pakankamai kokybiški, o labiau formalūs – per 45 minutes psichologas žmogui negali padėti, juk mes nedarome stebuklų.“
 
Vairavimą veikia ir stresas
 
15min paklausta, ar stresas turi įtakos vairavimui, psichologė L.Šeibokaitė paaiškino: „Be abejonės. Stresas – tai tokia būsena, kuri mobilizuoja organizmą veikti tam tikru būdu, bet siaurina suvokimo lauką. Kalbant paprasčiau, žmogus susitelkia į sritis, kurias paveikia stresas, todėl vairavimui skiria mažiau dėmesio. Įsivaizduokite, kad būdamas darbe sužinote, kad užliejo jūsų butą. Juk skubėdami namo tikrai negalvosite apie vairavimą.“
 
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad suvaldyti stresą galima nesunkiai išmokti, nes yra daugybė skirtingų būdų, tiesiog reikėtų atrasti sau tinkamiausią.
 
Brankinkime gyvybę. Gerbkime vieni kitus kelyje