Naujienos

Greitis žiemos metu: leistina – nereiškia, kad saugu

2019-12-19
Žiema – itin permainingas metų laikas, todėl vairuotojams kelyje reikia būti itin atidiems ir prisiminti, kad oro sąlygos ir kelio būklė gali bet kada netikėtai pasikeisti, todėl labai svarbu pasirinkti saugų, o ne leistiną greitį.

„Leistinas greitis yra apskaičiuotas taip, kad optimaliomis sąlygomis mes tokiu greičiu galėtume saugiai važiuoti vienos ar kitos reikšmės keliu. Tačiau pasikeitusios oro sąlygos ar kelio būklė, privers mus pasirinkti ne leistiną greitį, o saugų greitį. Ne visų vairuotojų vairavimo patirtis, rankų miklumas ar reakcija yra vienoda. Visi yra skirtingi, taigi esant toms pačioms, sudėtingoms žiemiškoms eismo sąlygoms, kiekvieno vairuotojo saugus greitis bus labai individualus. Taip pat labai svarbus aspektas ir automobilio paruošimas, nes ir nuo to priklauso saugaus greičio pasirinkimas. Visų pirma tai padangų būklė, automobilio techninis stovis, elektroninių stabilumo sistemų buvimas ir nebuvimas“, – apie saugų greitį žiemos metu kalbėjo vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
 
Kelio dangos žiemos metu
 
Žiemos metu gana dažnai galima pakliūti į klastingus žiemiškus spąstus, kuomet nepavojingas kelias, gali kardinaliai pasikeisti ir tik pasirinktas saugus greitis gali leisti išvengti nelaimės.
 
Kelio dangos žiemos metu:

– Vadinamasis „juodasis ledas“, kuris yra nematomas ir atrodo, kaip šlapias asfaltas. Tokios pavojingos vietos susidaro ant tiltų bei viadukų, todėl esant minusinei temperatūrai vairuotojai turi būti itin budrūs.
 
– Lijundros metu, ar naktį staigiai pašalus, kelias pasidengia plikledžiu ir ne retai ten gali tekti judėti daug mažesniu greičiu nei leistinu. Kartais nutinka ir taip, kad judėjimo greitis gali prilygti vėžlio greičiui.
 
– Stiprus snygis taip pat pakeičia saugaus greičio sąvoką. Stipriai iš dangaus krentant snaigėms, kelias akimirksniu pasidengia sniegu, o matomumas tamsiu paros metu, kuomet į akis lekia žibintų apšviestos snaigės, gerokai suprastėja. Važiuojant tokiu oru neretai tampa sunku orientuotis kelyje, jausti jo ribas.
 
– Šlapias sniegas, vadinama „pliurza“. Tokiomis sąlygomis ne tik sunku nulaikyti automobilį ant kelio, kuomet padangos bando kovoti su didžiule šlapio sniego mase, bet itin sunku atlikti ir lėtesnės transporto priemonės lenkimus. Kartais tikrai verta akimirką pagalvoti, ir atsisakyti lenkimo manevro.
 
– Apsnigtas ar pripustytas kelias vairuotojams taip pat sukelia iššūkių. Po sniegu neretai gali būti ledas, o važiuojant užpustytais kelio ruožais ir įveikiant aukštesnes pusnis, automobilį gali pradėti tempti į kelkraščio pusę.
 
– Puikios būklės tiesus kelias už kelių šimtų metrų gali tapti labai slidžiu, pavyzdžiui, posūkyje. Todėl per greitai važiuojantis automobilis gali imti slysti ir tapti nevaldomu.
 
„Gyvenantys už miesto tikriausiai žino, kad čia temperatūra būna vienu ar dvejais laipsniais žemesnė, nei mieste. Taip pat eismas nėra toks intensyvus. Taigi asfaltas vietomis gali būti slidus, o ypatingai ten, kur yra miškas, kur yra vėsiausia ar drėgniausia vieta. Laikantis drėgmei, po šaltos nakties, ji pavirsta plikledžiu, todėl važiuojant tokiais kelio ruožais reikia neskubėti“, – apie plikledžiui susidaryti palankias vietas kalbėjo vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
Žiemos metu vairuotojai kasdien gali susidurti vis su kitomis eismo sąlygomis, todėl tikrai neverta ieškoti tos maksimalios greičio ir padangų sukibimo ribos – geriau važiuoti lėčiau, bet saugiau.
Tiek mieste, tiek užmiestyje reikia vadovautis ne leistiną greitį nurodančiais kelio ženklais, o savo galva. Jeigu kelio ženklas rodo 110 km/h, 90 km/h ar 50 km/h leistiną maksimalų greitį, tikrai neverta stengtis jo pasiekti, jeigu tai trukdo žiemiškai sunkios eismo sąlygos.
 
Stabdymo kelias žiemą
 
Šalia saugaus greičiu suvokimo, atsiranda ir kitokio stabdymo kelio suvokimas. Esant slidžiai kelio dangai, stabdymo kelias būna gerokai ilgesnis, nei vasarą. O tai reiškia, kad mažindami greitį, automatiškai leisime sumažėti ir stabdymo keliui. O prakalbus apie stabdymo kelią, iškyla dar vienas labai svarbus eismo elementas – saugaus atstumo laikymasis. Ir visa tai vėl atsimuša į greitį. Jeigu važiuosime žiemą lėčiau, stabdysime trumpiau, išlaikysime didesnį atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Matematika labai paprasta – greitis turi būti toks, kad esant bet kokioms oro sąlygoms, esant reikalui, vairuotojas spėtų sustabdyti automobilį laiku.
„Žmogus ryte išėjęs iš namų į lauką turi pasižiūrėti kokia yra oro temperatūra, pabandyti įvertinti galimas kelio sąlygas bei galimą stabdymo kelią važiuojant tam tikru greičiu. Tačiau noras ryte nepavėluoti į darbą ar panašiai, priverčia tą greitį didinti, o tai dažnai turi įtaką sumenkėjusiam atidumui, kas lemia pavėluotą stabdymą“, – sakė vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.
Žinoma, yra gana sunku įvertinti slidaus kelio būklę, tačiau saugioje vietoje patartina pasitikrinti, kiek slidi yra kelio danga, ar automobilis stoja greitai ar vis tik stabdymo kelias yra ilgas. Reikia pažinti savo automobilį. Taip pat visada reikia įvertinti ir jo padangų būklę, techninį stovį, bei, žinoma, nepervertinti savo galimybių.
 
Kas nutinka nepasirinkus saugaus greičio?
 
Atsakymą į šį klausimą žino visi, o dauguma vairuotojų, važinėjančių žiemos metu, tikriausiai yra turėję ne vieną situaciją, kuomet nepasirinktas saugus greitis ar net ir galimai saugus greitis, sukėlė ekstremalesnę situaciją, privertusią atlikti automobilio korekcijas vairu, staigesnį stabdymą, atsitrenkimą į šaligatvio bortelį, netikėtą paslydimą posūkyje ar stuktelėjimą į kitą automobilį. Žiemos metu galioja kiti vairavimo ypatumai. Šalia supratimo apie saugų greitį, tenka dar ir iš naujo mokytis vairuoti.
„Labai dažnai žmonės sako: „nesuvaldžiau automobilio“. Tai jeigu mes nesuvaldėme jo ir nuslydome nuo kelio, reiškia, mes važiavome pernelyg greitai. Vairo juk mums niekas specialiai nepasuko“, – saugaus greičio būtinybę akcentavo vairavimo instruktorė O. Židovlenkova.