Naujienos

Laužome mitus: ar senjoras prie vairo – tikrai kliūtis eismui?

2019-05-10
Ilgėjanti gyvenimo trukmė iš esmės keičia mūsų visuomenės veidą įvairiose sferose, taip pat ir eismo procese. Anksčiau senyvo amžiaus vairuotojai dažniausiai gatves užplūsdavo prasidėjus sodų sezonui ir, ne paslaptis, keldavo kitų eismo dalyvių nepasitenkinimą, kad jie važiuoja lėčiau, galvoja ilgiau. Pastaruoju metu senjoras prie vairo jau nieko nestebina ir, pasak kalbintų specialistų, nevertinamas kaip eismo trukdis. Atvirkščiai, senjorai skatinami vairuoti kuo ilgiau.
 
Kokios funkcijos yra svarbiausios vairuojant
 
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentės Lauros Šeibokaitės, sunku būtų paneigti, kad su amžiumi daugybė mūsų kognityvinių ir motorinių funkcijų prastėja.
„Kalbant apie funkcijas, kurios labiausiai svarbios vairavimui, dažniausiai minimas dėmesys ir jo paskirstymas. Vairuodami savo dėmesiu turime apimti daug įvairių objektų. Pavyzdžiui, kelio ženklai yra nejudantys objektai ir dažnai jie patenka į nedėmesingumo zoną, ypač jeigu važinėjame pažįstamais keliais.
Dažnai akcentuojamas ir reakcijos laikas, bet, manau, esame linkę pervertinti šią funkciją. Senyvo amžiaus žmonių reakcijos laikas yra tikrai lėtesnis, bet nuo to jie netampa blogesni vairuotojai: sulėtėjusią reakciją jie kompensuoja patirtimi, pavyzdžiui, geriau numato pavojingas situacijas“, – aiškino pašnekovė.
Dar viena funkcija, svarbi vairavimui, – vadinamoji vizualinė paieška, t. y. kaip sugebama skenuoti stebėjimo lauką ir išskirti jame svarbius objektus. Pavyzdžiui, pakelės medžiai yra nesvarbūs, jie tarsi fonas, o kelio ženklai ar kiti automobiliai yra svarbūs objektai vairuojant. Su amžiumi ši funkcija silpnėja ir tampa lėtesnė. Visgi šios funkcijos reikšmė saugiam vairavimui, psichologės manymu, nėra tokia didelė.
Su amžiumi silpsta ir motorinės funkcijos. Pavyzdžiui viena iš jų – galvos pasukimo kampas. Važiuojant reikia dairytis, todėl ši funkcija yra svarbi. Taip pat manoma, kad nedidelį poveikį vairavimui turi artritas, kuris dažnai siejamas su senatve: jeigu žmogui skauda atlikti tam tikrus judesius, jis stengsis juos atlikti rečiau, lėčiau. Pasak L.Šeibokaitės, tyrimai rodo, kad artritu sergantys senyvo amžiaus žmonės į eismo įvykius patenka dažniau.
 
Kodėl jie važiuoja lėčiau
 
Paklausta, kaip ji vertina pavasarį, kai prasideda sodininkų sezonas, gatvėse pasirodančius senjorus, kurie žiemą nevairavo, psichologė sutiko, kad jeigu žmogus nevairuoja nuolat ir atsisėda prie vairo retai, jo vairavimo įgūdžiai nėra geri. Tai tinka bet kokio amžiaus vairuotojams, tik jaunesni žmonės greičiau šiuos įgūdžius susigrąžina.
„Ir mūsų tyrimai rodo, kad senyvo amžiaus žmonės, kurie vairuoja dažniau, kai kurias funkcijas atlieka geriau. Pasirinkimas nevairuoti esant tam tikroms nepalankioms aplinkybėms, pavyzdžiui, sningant, piko valandomis ir pan., yra geras sprendimas, bet sėsti prie vairo tik tam tikromis progomis, nėra gera praktika. Jeigu žmogus nori vairuoti, jis turėtų nuvažiuoti pakankamai kilometrų per metus.
Taigi retai vairuojančius vairuotojus iš tiesų galima traktuoti kaip tam tikrą kliūtį kelyje, nes jie, aišku, yra atsargūs, važiuoja lėčiau, ilgiau dvejoja, kai jiems reikia atlikti tam tikra manevrą – įvertinti atstumą tarp automobilių ir nuspręsti, ar tilps, apsisukti ir pan. Taip yra todėl, kad jie ir patys suvokia, kad jų funkcijos nėra tokios kaip kadaise, todėl pasilieka daugiau laiko sureaguoti. Tai normalu ir sveikintina. Tačiau kuo dažniau žmogus vairuoja, tuo labiau savimi pasitiki, todėl laikas, paliktas apsisprendimui, trumpėja“, – dėstė psichologė.
Tyrimai rodo, kad vairuotojai, kuriems per 65 metus, renkasi palankesnes sąlygas. Pavyzdžiui, viena iš senyvo amžiaus žmonių problemų – nepakankamas regėjimo aštrumas prieblandoje, todėl jie vengia vairuoti prieblandoje ir tamsoje.
 
Amžiaus ribos vairavimui nėra
 
Visgi viso pasaulio mokslininkai sutaria, kad su amžiumi prastėjančios kognityvinės ir motorinės funkcijos nėra kliūtis vairuoti. Pasaulinė eismo įvykių statistika rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės iki 75 metų amžiaus padaro net tris kartus mažiau bet kokių eismo įvykių nei jauni vairuotojai. Ir pagrindinė priežastis, kad jie atsargesni.
„Britų tyrimai rodo, kad dažniausios klaidos, kurias padaro senyvo amžiaus vairuotojai, yra susijusios su posūkiu, kai reikia kirsti priešpriešinę eismo juostą, ir lenkimu. Taip pat yra eismo įvykių, kai žmogui prie vairo staiga sutrinka sveikata, tačiau šiuo atveju svarbesnė sveikatos būklė nei amžius, nes tai nutikti gali bet kam.
Kalbant apie sveikatą, individualūs skirtumai tarp senyvo amžiaus žmonių yra didžiuliai. Todėl sakyti, kad 80-metis negali vairuoti, būtų nehumaniška. Jeigu žmogus įpratęs vairuoti, šios galimybės atėmimas vien todėl, kad jam sukako kažkiek metų, būtų didžiulis jo teisių ribojimas ir gyvenimo kokybės bloginimas. Nėra amžiaus ribos, kuri nusakytų, kad žmogus negali vairuoti. Viskas priklauso nuo individualios sveikatos būklės“, – aiškino pašnekovė.
Pagal teisės aktus vairuotojams iki 55 metų amžiaus sveikatą tikrintis reikia kartą per 10 metų, nuo 56 iki 69 metų – kartą per 5 metus, nuo 70 iki 79 metų – kartą per 2 metus, nuo 80 metų – kartą per metus.
„Labai svarbu, kad būtų užtikrintas kokybiškas sveikatos patikrinimas, kad nebūtų į jį žiūrima pro pirštus. Taip pat daugelyje rekomendacijų senyvo amžiaus vairuotojai skatinami kalbėtis su šeimos nariais, prašyti, kad kiti žmonės įvertintų jų sugebėjimą vairuoti, nes ne visada gali įvertinti tinkamai. Teko matyti situacijų, kai artimieji nepataisomai turėjo sugadinti automobilį, kad žmogus nesėstų prie vairo, nes jis jau buvo pavojingas kitiems eismo dalyviams.
Kita vertus, pasaulinė praktika rodo, kad net senyvo amžiaus žmones galima mokyti vairavimo gebėjimų, atnaujinti juos. Mūsų katedra kaip tik laimėjo projektą, kurio metu bandysime mokyti įvairaus amžiaus vairuotojus pavojaus suvokimo įgūdžių. Senyvo amžiaus žmonės bus viena iš projekto grupių“, – teigė L.Šeibokaitė.
 
 
Kelių policija palaiko senjorų vairavimą
 
 
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič taip pat užtikrino, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba skatina kuo ilgesnį vyresnio amžiaus vairuotojų, t.y. patyrusių vairuotojų, dalyvavimą eisme, jeigu jiems tai leidžia sveikatos būklė.
„Jeigu medikai nustato, kad vairuotojo sveikata leidžia jam vairuoti, mes pritariame ir tikrai skatiname jų dalyvavimą eisme. Vyresnio amžiaus vairuotojai pasižymi atsargumu, atidumu, kartais tas atsargumas ar atidumas perdėtas, bet tai neblogina eismo ar saugumo. Pagal statistiką jie sukelia labai nedidelę dalį avarijų, kuriose nukenčia žmonės.
Šiemet iš visų eismo įvykių, kurių įvyko beveik tūkstantis, senjorai sukėlė tik 18 eismo įvykių, o kaltininkais pripažinti 11. Ta pati situacija ir su techniniais eismo įvykiais, kuriuose žmonės nebuvo sužeisti: šiemet iš beveik 8 tūkst. eismo įvykių senjorai dalyvavo tik 88-iuose, pripažinti kaltais 54. Taigi senjorai sukelia vos 1–2 proc. eismo įvykių“, – teigė policijos atstovė.
Pasak jos, avaringiausia eismo dalyvių kategorija yra pradedantieji vairuotojai. Su stažu vairuotojų avaringumas mažėja, tačiau netikėtai vėl šokteli po 10 vairavimo metų ir, tiesa, gerokai mažiau, po 20 metų. Nuo šios ribos avaringumas nuosekliai mažėja ir daugiau nešokinėja.
„Senjorų įtraukimas į dalyvavimą eisme yra vienas iš mūsų prioritetų. Pagaliau patys senjorai šiandien visuomeniniame gyvenime yra labai aktyvūs, jie nori vairuoti ir savo drausmingumu bei atsakingumu rodo pavyzdį jauniems vairuotojams, kurie dažnai pernelyg drąsūs ir greiti. O besipiktinantiems lėtesniais eismo dalyviais norėčiau priminti, kad saugaus eismo pagrindas yra savitvarda, pagarba kitiems ir atsargumas. Mes labai sveikiname pastaruoju metu vis dažniau atsirandančias iniciatyvas grąžinti senjorus į aktyvų dalyvavimą eisme: jiems vyksta įvairūs kursai, susirinkimai, susitikimai.
Mes mielai prisidedame prie šių iniciatyvų, vykstame visur, kur esame kviečiami. Mūsų pozicija – amžius tikrai nėra kliūtis vairuoti, kol nekelia problemų sveikata, kol medikai žmogui leidžia vairuoti ir toks vairuotojas nesukelia problemų kitiems eismo dalyviams“, – aiškino M.Kazanovič.
 
Atsiranda vairavimo pamokų senjorams
 
Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau užsiėmimų, kurių metu senjorai gali atnaujinti savo eismo taisyklių žinias ir pasitikrinti vairavimo įgūdžius. Balandžio pabaigoje vyko jau tradicija tampanti socialinė akcija „Senjorai vairuoja saugiai“. Senjorai net septyniuose Lietuvos miestuose turėjo galimybę su profesionalių instruktorių pagalba atlikti įvairaus sudėtingumo vairavimo pratimus mokymo aikštelėse ir išgirsti instruktorių patarimus bei pasitarti su jais, kaip elgtis kelyje skirtingose situacijose.
Taip pat panašias akcijas senjorams savo iniciatyva vykdo atskiri vairavimo centrai ar mokyklos. Taigi mokymosi visą gyvenimą idėja puikiai pritaikoma ir vairavimo srityje.

Šaltinis: https://www.15min.lt/