Susisiekimo ministerija informuoja, kad magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys (95,88 km ir 110,31 km) pradeda veikti du naujai įrengti kintamos informacijos kelio ženklai. Toks pažangus eismo valdymo būdas, kai leistinas greitis ribojamas pagal susidariusią situaciją, Lietuvos keliuose įdiegtas iš viso dešimtyje vietų.
„Nežinau, ko dar imtis, kad pėstieji pradėtų saugotis. Šokti pradėti beliko“, – sausio 17 d., prasidėjus neeiliniam Kauno policijos reidui, prisipažino viena pareigūnė. Per dvi metų savaites laikinosios sostinės gatvėse jau žuvo du pėstieji. Įprastos priemonės neveikia, tad šįkart nuspręsta į pagalbą pasitelkti... kunigą ir vienuolę! Vykdytas ir patruliavimas gatvėse, į kurį leidosi ir 15min.
Pagal Lietuvoje galiojančias kelių eismo taisykles (KET) vaikai turi būti vežami automobilinėse kėdutėse iki 12 metų. Žinovai pabrėžia, kad nedaug reikia, jog dėl netinkamos vaikų apsaugos nutiktų nelaimė. Dėl šitos priežasties labai svarbu atsakingai ir protingai rinktis automobilinę kėdutę.
Per savaitę, sausio 12–18 dienomis, šalies keliuose įvyko 52 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 4 eismo dalyviai, visi 4 žuvusieji – pėstieji. Du žmonės žuvo, partrenkti šviesiuoju paros metu, vienas iš jų – pėsčiųjų perėjoje. Tamsiuoju paros metu taip pat žuvo du žmonės. Tarp žuvusiųjų – 3 vyrai ir 1 moteris.
Lietuvos policija iš kompanijos „Eurosec“ nusipirko pirmuosius pažangius nešiojamus lazerinius greičio matavimo prietaisus „Laser Cam 4“. Lietuva tapo antrąja Baltijos regiono šalimi, naudojanti tokius prietaisais. Estijos policija juos naudoja dar nuo 2014 metų, o latviai greitu metu taip pat planuoja įsigyti šių prietaisų.
Per metus žuvusiųjų skaičius šalies keliuose išliko nepakitęs. Pernai šalies keliuose gyvybių iš viso neteko 192 eismo dalyviai, iš kurių 68 – pėstieji. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, pastaruoju metu pastebima tendencija, kad nemažai eismo įvykių, kurių metu nukenčia žmonės, įvyksta tamsiuoju paros metu. Ekspertai teigia, kad tokių nelaimių būtų galima išvengti, jei eismo dalyviai paisytų elementaraus saugumo, o pėstieji dažniau naudotų atšvaitus ar kitus šviesą atspindinčius elementus...
Pėstieji ir dviratininkai yra labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai. Vidutiniškai per metus Lietuvos keliuose žūsta 95 pėstieji ir 19 dviratininkų. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, išanalizavusi 2013–2016 m. eismo įvykius, sukūrė Lietuvos keliuose žuvusio pėsčiojo paveikslą.
Sparčiai augantis Vilnius pernai išlaikė eismo įvykių sostinės titulą – čia užfiksuota kas penkta 2017 metais šalyje įvykusi avarija. Avaringiausia vairuotojų grupe išliko patys jauniausi 18–25 metų vairuotojai, tačiau draudikus nustebino senjorai, per metus labiausiai pabloginę avaringumo rodiklius.
Kauno rajono Noreikiškių kaime gyvenančių vaikų kelias į mokyklą – ne rožėmis, o purvu klotas. Skubėdami link autobusų stotelės, jie kiekvieną dieną rizikuoja savo gyvybe – bandydami išvengti purvynių, eina važiuojamąja kelio dalimi. Jaudindamiesi dėl savo atžalų, mažųjų tėveliai kreipėsi į žurnalistus. Ringaudų seniūnija 15min patvirtino: šaligatvis jau projektuojamas.
Lietuvos policija savajame „Facebook“ profilyje paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas tik per plauką pėsčiųjų perėjoje nuo neatidaus vairuotojo nenukentėjęs žmogus.
Antroji šių metų savaitė buvo paženklinta dar šešiomis žvakutėmis šalies pakelėse. Sausio 5–11 dienomis įvyko 68 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo 68 žmonės. Žuvo 6 eismo dalyviai: 5 pėstieji (keturi žmonės tamsiuoju paros metu buvo partrenkti pėsčiųjų perėjoje), ir 1 vairuotojas.
Iki kovo mėnesio 25-iuose Lietuvos valstybinės reikšmės kelių ruožuose pradės veikti vidutinio greičio matuokliai, nustatantys vidutinį transporto priemonės greitį keleto kilometrų ilgio kelio ruože. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, 2017 m. gruodžio mėn. vykę bandomieji greičio matavimai parodė, kad leistiną greitį viršija maždaug kas trečias vairuotojas.
